Edukacija priklausomybių tematika. Užsiėmimų metu specialistų pagalba pacientai susipažįsta su narkomanijos ir alkoholizmo ligomis ir jų dėsningumais, mokosi atpažinti atkryčio simptomus, kaip su jais susitvarkyti ir išvengti atkryčio, kuria bendras ir individualias gelbėjimosi nuo atkryčio bendruomenėje ir už jos ribų programas.
1. Grupinė psichoterapija ir terapiniai užsiėmimai. Grupių metu psichoterapeuto, psichologų, socialinių darbuotojų bei jų padėjėjų pagalba pacientai mokosi susitapatinti su liga, stebėti savo ir kitų " mąstymą, elgesį ir jausmus, išreikšti juos, išsipasakoti ir paprašyti pagalbos bei paramos, mokosi susitapatinti su kitais pacientais, spręsti iškilusius tarpusavio nesutarimus ir atsižvelgti į kitų žmonių jausmus. Įgyja bendravimo įgūdžius. Taip pat mokosi asertyvaus elgesio. 
2. Individuali psichoterapija ir konsultavimas. Su psichoterapeuto, psichologų ir kitų specialistų pagalba pacientai mokosi atpažinti savo problemas ir ieškoti sprendimų, bei vykdyti asmeninę sveikimo ir vystymosi programą. Formuojama ir stiprinama paciento motyvacija tolesnei reabilitacijai.
3. Savarankiškas darbas su savimi (autoterapija). Tokio darbo metu pacientai vykdo terapines užduotis. Taip pat mokosi savistabos bei savianalizės įgūdžių: rašo dienoraštį apie savo mąstymo, elgsenos, emocinės būsenos, santykių su savimi ir kitais pokyčius. Taip pacientai mokosi atsakyti už savo fizinę ir dvasinę būseną. Autoterapijos eigą prižiūri reabilitacijos centro specialistai.
4. Darbo terapija. Svarbi vieta priklausomų žmonių reabilitacijos programoje tenka darbo terapijai, ruošia pacientą socialiam gyvenimui. Jos pagrindinis tikslas - pakeisti per narkotikų vartojimo laikotarpį susiformavusi neigiamą priklausomo žmogaus požiūrį į darbą, padėti jam suformuoti darbinius įgūdžius bei pripratinti prie kasdienio darbo. Todėl didelė paciento praleidžiamo laiko bendruomenėje dalis yra skirta darbui. Darbas kiekvienam besigydančiam pacientui yra privaloma reabilitacijos dalis. Nuo darbo pacientas gali būti atleistas tik ligos atveju. Bendruomenėje būtina sudaryti kuo didesnes galimybes darbinei veiklai (medžio dirbtuvės, sodas, šiltnamiai, gyvulių priežiūra, patalpų remonto darbai ir t.t.). Darbo terapiją organizuoja ir prižiūri socialiniai darbuotojai bei jų padėjėjai.
5.Gyvūnų terapija (hipnoterapija). Gyvūnų terapija tai gydymo metodika „vienas vienam“. Gyvūnai priartina žmogų prie savęs, nukreipia dėmėsi nuo patologijos. Gyvūnų terapija padeda sukurti motorinius sugebėjimus, dėmesio koncentraciją, bendravimo ir savosios vertės supratimo funkcijas. Taip pat jie padeda pašalinti baimę ir suteikia pacientui motyvaciją sveikti. Socialinio darbuotojo padėjėjas, turintis veterinarijos gydytojo išsilavinimą organizuoja terapinius užsiėmimus su gyvūnais, mokina atitinkamai su jais elgtis.   
6. Terapinėje bendruomenėje laikomasi sveikos šeimos taisyklių. Tai reiškia, kad kiekvienas pacientas gyvena saugioje ir emocinį palaikymą skatinančioje aplinkoje bei yra pats skatinamas kurti tokią aplinką ir laikytis sveiko bendravimo taisyklių. Tai ugdyti padeda centro specialistai.
7. Svečių valandos.Sudaroma galimybė pacientams neatitrūkti nuo visuomeninio gyvenimo, mokytis blaiviai bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Svečių valandas organizuoja ir prižiūri centro socialiniai darbuotojai bei jų padėjėjai .
8. Terapinės išvykos į namus (terapinės atostogos). Tokių išvykų metu pacientai ruošiami integruotis į socialų gyvenimą ir atkurti santykius su savo šeimos nariais. Specialistai padeda paruošti išvykos planą.
9. Terapinės stovyklos. Jų metu pacientai mokosi turiningai ir blaiviai leisti laisvalaikį. Tokio pobūdžio stovyklas organizuoja bei kartu dalyvauja psichoterapeutas, psichologai, socialiniai darbuotojai bei jų padėjėjai.